Audronis Katilius
| Audronis Katilius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1940 m. rugsėjo 1 d. Kaunas |
| Mirė | 2024 m. rugpjūčio 8 d. (83 metai) Vilnius |
| Veikla | architektas, paveldosaugininkas |
| Alma mater | 1964 m. Lietuvos dailės institutas |
Audronis Katilius (1940 m. rugsėjo 1 d. Kaune – 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos architektas, paveldosaugininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1964 m. baigė Lietuvos dailės institutą.
1964–1972 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto, nuo 1972 m. Projektavimo ir restauravimo instituto architektas, grupės vadovas, projektų vadovas. 1963–1968 m. M. K. Čiurlionio meno mokyklos, 1998–1999 m. Kauno technologijos universiteto, 2000–2003 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. 2003–2006 m. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidentas.[1]
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi tirti ir suprojektuoti (restauruoti bei pritaikyti) objektai Vilniuje (su kitais, daugumai šių darbų vadovavo):
- Pastatai Subačiaus g. 3, 5 ir 7, 1981 m., 2000 m.
- Buvusio bazilijonių vienuolyno pastatai Aušros Vartų g., 1989 m.
- Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia Vokiečių g., 1995 m.
- Žemutinės pilies gynybinė siena ir Senojo arsenalo šiaurės ir vakarų korpusai, 1996 m.
- Gintaro muziejus galerija Šv. Mykolo g. 8, 1997 m.
- Katedros aikštės rekonstrukcija, 2000 m.
- Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje, atkūrimas, 2001–2009 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1998 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2010 m. Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 MELC. Audronis Katilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-13. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
- ↑ Mirė architektas Audronis Katilius. Vakarų ekspresas. 2024-08-08. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.